Į viešbučio fojė nusileidžiu pusvalandžiu anksčiau. Įsikuriu prie registratūros pūpsančiame fotelyje, galvoju, paskaitysiu, kol draugai susirinks.
– Gėrimą, madam? – pasiūlo nuo galvos iki kojų baltai apsirengęs juodbruvas padavėja
Žvilgteriu į dideles taures su balkšvai rausvu gėrimu ant ledukų ir iš karto pajaučiu, kaip reaguoja skonio receptor– Kodėl gi ne? ŽiPadavėjas padeda kokteilį priešais mane ant staliuko ir nežymiai pasišalina.
Paimu šaltą taurę už kojelės, pritraukiu prie lūpų, lėtai siurbteliu. Skanu, ne per saldu. Nemėgstu saldžių gėrimų.
Žvilgsnis nuslysta jūros toliu. Jaučiu, kaip akys ilsisi, kūnas atsipalaiduoja. Knygą nuo kelių perkeliu ant staliuko – nenoriu skaityti, šiaip ramiai pasėdėsiu.
– Я приехал из Москвы, – girdžiu garsų pareiškimą registratūros darbuotojui, – хочу здесь хорошо провести время. Я спрашиваю тебя: vai не работает кондиционер? Я заплатил за комнату с кондиционером, но кондиционер не работает! Я повторяю – vai не работает кондиционер?
Kalbantysis išrietęs ištreniruotą nugarą ir alkūnėmis beveik pasikabinęs ant paaukštinimo priešais registratūros stalą. Didelė, mažiausiai 45 dydžio, gumine šlepete apauta pėda atremta pirštų galais į grindų marmurą, iš po pado byra smėlis.
Registratūros darbuotojas sutrikęs, bando kažką mandagiai aiškinti, bet reiklus Vai turi ryškią persvarą.
Ištreniruotos nugaros savininko šortų kišenėje suskamba telefonas.
– Ало! Оля? Я на ресепшене. Подойди сюда, – pasako ir įkiša telefoną atgal. Atsistoja, pradeda žvalgytis, greičiausiai ieško Olios.
Per tą laiką atėjo viešbučio vadybininkas. Jau dviese santūriai šypsosi ir vienas už kitą maloniau kartoja:
– Viską sutvarkysime. Tuoj viską sutvarkysime. Kviečiame meistrą. Tuoj pat nueis į jūsų kambarį.
– Ну смотрите, – sumurma reiklusis vyras ir nueina.
Olia raudonu bikiniu nušviečia visą foje. Pamačiusi savo vyrą pamojuoja. Aišku, ženklo su raudonai perbrauktu bikiniu nepastebėjo. Kaip ir kondicionieriaus reikalaujantis vyras nepastebėjo ženklo su perbrauktais šortais.
Kitą dieną vėl girdžiu tą patį baritoną. Vėl prie registratūros:
– Я приехал из Москвы, хочу расслабиться. Я спрашиваю тебя: vai в бане так мало пара? Скажи-ка, vai в бане так мало пара?
Ar apskritai tas žmogus būna kada nors patenkintas? Buvau ir aš toj pirty, užtektinai garo, ko jis ten plėšo tą vargšą turką, pagalvoju ir paspartinu žingsnį. Man atostogos, noriu atsipalaiduoti kaip ir jis.
Nori nenori viešbučio gyventojai tampa atostogų dalimi. Dauguma stengiasi būti nematomais ir nematyti kitų, bet beveik visada atsiranda bent vienas rėksnys. Vai, taip su draugais praminėme tą kondicionieriaus ir garo reikalaujantįjį, mūsų atostogų rėksnį. Tikrai!
Pusryčiai. Stovime eilėje prie kiaušinienės. Žiūriu į priedus ir niekaip negaliu nuspręsti, ko noriu: sūrio, šoninės, svogūnų laiškų, šviežių špinatų, paprikos, pomidorų, jelapeno, lašišos gabaliukų, šampinionų…
– Сделай глазунью. Я говорю тебе – сделай глазунью. Не понимаешь? – nematau veido, bet atpažįstu dideles gumines Nike šlepetes.
– Kas ta глазунья? – klausiu taip pat kiaušinienės priedus studijuojančios draugės.
– Ką sakai?
– Глазунья. Ko tas rusakalbis prašo? – norėčiau sakyti rusas, bet rizikuočiau, kad supras, todėl konspiruoju savo kalbą.
– Aaa! Глазунья? Taigi, kepti kiaušiniai. Nuo žodžio глаз, akis. Kai iškepi kiaušinių vieną pusę, nekeptoji pusė atrodo kaip akis, – draugė-filologė išsamiai paaiškina žodžio kilmę.
– Aišku, – sumurmu.
Per žmones prasiiriu pora žingsnių į priekį. Atsistoju prie įnirtingai aiškinančio vyro.
– He is asking for fried eggs, – sakau kepėjui su aukšta iškrakmolyta balta kepure.
– OK, sure, – nusišypso šis. Dešine ranka stveria mažą keptuvėlę, tuo pačiu metu kaire siekia kiaušinių.
– Турки не говорят по-русски, – nusišypsau nuoširdžiai nustebusiam vyrui. Tik dabar pamatau, koks jis simpatiškas: ryškūs antakiai, šviesios akys, didelė burna, plačios lūpos, trijų dienų barzda. Net akis nukreipiu neatlaikiusi jo įžūlaus žvilgsnio.
– Знаю, но я хочу научить его, – plačiai išsišiepia.
Humoras prastas, bet bent jau šypsena graži.
Grįžtu į eilutės galą.
KLIENTŲ APTARNAVIMO PAMOKOS
• Tas klientas, kuris skundžiasi nori likti klientu labiau negu tas, kuris tyli.
• Pirkėjas gali būti pagrįstai ar nepagrįstai reiklus. Jei klientas pyksta, visų pirma, būkite ramūs ir nepasiduokite emocijoms. Atidžiai išklausykite skundą. Išreikškite apgailestavimą, kad taip atsitiko. Paaiškinkite, kokių veiksmų imsitės, kad ištaisytumėte situaciją.
• Klientai nesitiki, kad būsite tobuli, bet nori, kas iš spręstumėte jų problemas.
